vokietybė

vokietýbė sf. (1) 1. NdŽ, KŽ, DŽ¹ lingv. žodis ar posakis, pasidarytas pagal vokiečių kalbą arba tiesiog pasiimtas iš vokiečių kalbos: Kalba liaudiška, bet turi daug vokietybių EncVII1123. Daugumas vokietybių priklauso amatų, ypačiai stalių, kalvių, kalbai ir į Lietuvą yra atneštos vokiečių amatininkų A.Sal. 2. NdŽ, KŽ vokiškumas: Tik Klaipėdoje [motina] išmokusi vokiškai, nes tėtis labai bijojęs užgauti vokietybę L.Dovyd. O dabar okupantai su nauju įnirtimu kėsinosi tautą paversti vergais, kuri dirbtų ir išnyktų vokietybės jūroje K.Bor.